Žemaitiškos tarmės populiarinimas. Ar poetas – profesija?

Žemaitiškas žodis mūsų mokykloje suskambo ypatingai – iš pačios kūrėjos, poetės ir rašytojos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės lūpų. Susitikimą su autore organizavo mokytoja Zita Gedgaudienė, o prie jos iniciatyvos prisidėjo mokytojos Vilma Iljinienė, Rita Kulišauskienė, Virginija Auškalnienė bei 4b, 4d, 3c ir 3b klasių mokiniai.Renginį pradėjo 4b klasės mokinys Jonas Žylevičius, žemaitiškai perskaitęs šios autorės kūrinį „Šyvis“. Vėliau vaikai turėjo progą išgirsti dar negirdėtų žemaitiškų žodžių. Mažieji spėliojo, ką galėtų reikšti „veiluoks“, „dzieguorius“, „kūlis“ ir kiti, šiandienos šnekamojoje kalboje retai sutinkami, žodžiai. Knygų autorė papasakojo vaikams, kaip gimsta pasakos, ir padrąsino juos kurti patiems. Kadangi šiuo metu mūsų mokykloje „gyvena“ elniukas Spragsiukas, vienai pasakai vaikai sugalvojo būtent su juo susijusį siužeto „apmatą“. Lauksime tęsinio – kaip pažadėjo p. Irena, jis tikrai atsiras! Smalsumą kėlė ir vaikų klausimas: ar poetas yra „propesėjė“? Pasirodo – ne. Poezija yra kūryba, pašaukimas, o kartais tiesiog nuoširdus pomėgis. Nuoširdžiai dėkojame žemaitiško žodžio puoselėtojai Irenai Stražinskaitei-Glinskienei, kad šiame įtemptame – Kalėdų laukimo – laikotarpyje rado laiko susitikti su vaikais ir paragino nepamiršti žemaičių kalbos, ja domėtis ir drąsiai kalbėti namuose.